paniauka

×paniáuka (l. panewka) sf. (1) tam tikras dubios keptuvės pavidalo indas: Ėmė teipag paniauką ir išpylė ją po akimis jo, bet ansjen nenorėjo valgyt Ch2Sam13,9. Ir ištiko bliūdan, aba katilan, aba paniaukon, aba puodan Ch1Sam2,14. | Nė ant paniáukos tatai man nėr, t. y. greitai suvalgyčiau J.